Kambarys 578

[Marcus Alonso]

-Jei panorėsiu nepagaus,-pasakė ramiai merginai
-O ši mašina neužsiveda be bučinio ,tad laukiu jo kuo ramiausiai pasakė merginai
-Bus bučinys ir lėksim su vėjaliu atsakė merginai nusišypsodamas

[Violet Martinez]

-tu rimtai?būtinai dabar-paklausia mergina negalėdama patikėti savo ausimis ir jau net pamanydama,kad per anksti juo pasitikėjo,bet kai kieme pasirodo Rupertas mergina pasilenkia link Marcus norėdama pakštelėti jam į skruostą

[Marcus Alonso]

Pamatęs ta psihą marcus sukosi sakyti tiek to ir gavo bučkį į lūpas. O tuomet paspaudęs gazo pedalą nurūko,kaip vėjas.
-Važiuojam pas mane šio bei to nupirkau prekybos centre. Galiu jei nori pabandyti dar sustoti į kokią naktinę parduotuvę,jei ko reikia,bet jau dauguma užsidarinėja,-pasakė,kai jie jau buvo toli nuo jos motinos namų ir artėjo link jo.
-Daugiau tokių pokštų nekrėsiu,-pridūrė vaikinas

[Violet Martinez]

Jų lūpoms susilietus mergina lieka tarsi elektros nukrėsta nors ir negalėjo pasakyti,kad tai jai nepatiko.Dar kartą pažvelgusi į vaikiną mergina nusisuka į langą per šoninį veidrodėlį stebėdama kaip Rupertas bandė vytis jų automobilį,bet supratęs,kad tai nepavyks,o tiksliau buvo neįmanoma pasivyti lenktyninio automobilio tiesiog pabandė telefonu nufotkinti numerius.
-Gerai važiuojam-nusileidžia mergina-ne nieko nenoriu-priduria ji mat po visų dienos nuotykių ji nesijautė alkana tik šiek tiek pavargusi

[Marcus Alonso]

-Kaip pasakysi,-pasakė pasakė po akimirkos pasiekęs namus. Ir prieš išlipdamas paspaudė mygtuką ir numeriai apsivertė,bei tapo kiti. Tad jei ką ir nufotkino tai netikrų numerių kombinacija,kurią naudojo per lenktynes. Tikriuosius naudojo tik tada ,kai tvarkingai vairuodavo.
-Eime čia nieko stebūklingo,bet vienai nakčiai bus gerai. Rytoj kraustysimės į namą,kur paveldėjau iš močiutės. O šitam tik laikinai nuomavaus,kol remontavau,-pasakė merginai,kai su daiktais užėjo į vidų.
-Nupirkau maisto,gal norėsi jogurto sūrelio.Ar tiesiog paruošti sumuštinių. Turbūt turi daug man klausimų,-pridūrė jis padėdamas maišelius su maistu ant stalo,o tašę su daiktais į kampą
-Beje yra viena problema ,ši sofa tikra katastroda. neišsiskleidžia,o jei kiek paguli jauties kaip sulaužytas. Tad yra du pasirinkimai . Soda kuri dar džaugiasi vadinama sofa. Arba mano minkšta didelė lova. Prisiekiu neliesiu tavęs . Aš normalus vaikinas. Be to turiu dvi kaldras,-pridūrė jis.

[Violet Martinez]

Atėjus į namus Violet trumpai apsidairo juos apžiūrėdama pamanydama,kad galbūt pamatys kažką kas galėtų išduoti kas toks ir ką veikia paslaptingasis Marcus.
Vaikinui užsiminus apie klausimus merginai labiausiai knietėjo užduoti tą vienintelį ir visą laiką kirbantį jos galvoje klausimą.
-Jau sakiau,kad nieko nenoriu-pasikartoja Violet-ir vėl pokštauji nors ir žadėjai to nedaryti-šypteli mergina kai jis papasakoja apie sofą katastrofą ir kad vienintelė išeitis bus miegoti kartu.
-O kalbant apie klausimus turiu tik vieną-pasako ji pakeldama akis į vaikiną-kodėl man padedi?-galiausiai ji įgarsina klausimą nepaleidžiantį jos minčių ir kartu sukryžiuodama rankas po krūtine

[Marcus Alonso]

-Kaip pasakysi,jei persigalvosi sakyk. Yra vandens,sulčių,kolos,alaus, gal dar viskio,-pasakė merginai
Sudėdamas ką reikia į šaldytuvą,ko ne palikdamas ant stalo
- Šįkart aš niekuo dėdas kalta sofa -katastrofa,-pasakė nusišypsodamas
Paklaustas kodėl padeda atsisuko į ją ir pažvelgė į jos akis
-jei pasakysiu vistiek nepatikėsi,-pasakė jai
-Bet jei jau žadėjau atsakyti į visus klausimus. Atsakysiu ir į šį,bet tada nuo šios akimirkos sakysim bvienas kitam tik tiesą,kad ir kokia bjauri,gluminnati ar gera gera ji būtų
-Tad aš Marcusas Alonso prisiekiu tau Violeta sakyti tiesą ir niekada nemeluoti,-pasakė pridėjęs ranką prie širdies,o tuomet ištiesdamas dešinės rankos mažajį pirštelį tarsi nebyliai skaytų,jog tai mažojo pirštelio priesaika.

[Violet Martinez]

-O tu pabandyk-paragina mergina vis dar nepakeisdama pozos ir pati nenuleisdama akių nuo vaikino tarsi tyrinėtų jo elgseną ir kiekvieną judesį.
Violet jau vėl žiojosi pasakyti,kad jis pokštauja,bet nusprendė vis tik geriau pratylėti mat tada nebūtų išgirdusi atsakymo į savo klausimą,tad nusprendė tiesiog pasiduoti ir pasiduoti tėkmei,o jau kaip viskas bus toliau tai ir pagalvos vėliau.
-Aš Violet Martinez priesiekiu tau Marcus sakyti tiesą ir niekada nemeluoti-pakartoja mergina taip pat prisidėdama ranką prie širdies,o paskui susikabindama su vaikinu mažaisiais piršteliais taip užtvirtindama jų priesaiką

[Marcus Alonso]

Susikabinus jų mažiesiems pirštekėms vaikinas pažvelgė į jos akis,- Kai atidariau tau duris buvau tik pabudęs,norėjos tik grįžti į lovą. Tačiau tavo akys sakė,jog tau reikia, pagalbos,tad pridengiau tave. Vėliau buvau grubus nors paprastai toks nebūnu,nes vėl traukė nelemta lova. Bet tada kai ėmiau iš stalčiaus tau kojines pamačiau ant tavo nugaros mėlynes ir tarsi žaibas koks trenkė. Visi miegai dingo. Supratau,jog noriu tau padėti,jog turiu tave saugoti. Nes neturi,kas tave apgintų,mylėtų ir vertintų. Jokia moteris nenusipelnė būti skriaudžiama,kaip tu. Padedu tau jog taip liepė mano širdis,-pasakė merginai tiesą.
- Beto vienas mous pasakė jei padėsi bėdos ištiktam,kai tave ištiks bėda padės ir tau,net kai pagalbos nebesitikėsi,-pasakė merginai tiesą.

[Violet Martinez]

Violet taip pat nenuleido akių nuo vaikino klausydamasi jo kalbos.Kai šis užsiminė,kad pamatė jos mėlynes merginos galvoje sukirbėjo mintis apie tai,kad jis ją stebėjo kai ji persirenginėjo ir jau žiojosi pasakyti,kad tai nemandagu,bet paskui nurijo savo žodžius suvokusi,kad tai buvo visiškas atsitiktinumas,o ir ko daugiau ji galėjo tikėtis kai lyg koks tankas įsiveržė į nepažįstamo žmogaus kambarį.
-Nenusipelnėme,bet kažkodėl esam per silpnos tam pasipriešinti-atsidūsta mergina nuleisdama akis.
-Na gal ir neveltui sakoma,kad draugą będoje pažinsi-pritaria mergina manydama,kad tai galbūt galėjo būti gražios draugystės pradžia,o gal ir kažkas daugiau,bet tai tik laikas parodys