Kambarys 578

[Isadora Eva Silva]

[Violet Martinez]

Pati gražiausia ir nuostabiausia diena kiekvienos merginos gyvenime turbūt yra vestuvių dieną.Kai žengi prie altoriaus pasipuošusi tarsi balta gulbė ir atiduodi savo gyvenimą į mylimo vyro rankas.Taip turėjo būti ir Violet gyvenime,bet deja ta diena jai tapo tikru košmaru.Visų pirma dėl to,kad tai nebuvo vestuvės,kurių ji norėjo,nes jos būsimas vyras buvo tikras tironas ir ne tik,kad kontroliavo kiekvieną merginos žingsnį,bet ir dažnai pakeldavo prieš ją ranką.Mergina jautėsi tarsi už virvučių tampoma marionetė,o ir pasiguosti neturėjo kam,nes jos mama puikiai sutarė su jos būsimu vyru Rupertu ir tikėjo,kad jis gali Violet suteikti gerą gyvenimą,o ir nieko nežinojo apie tai koks iš tiesų sunkus Violet gyvenimas su Rupertu.Mergina neturėjo kito pasirinkimo kaip tik žengti prie altoriaus ir ištarti lemtingąjį taip bei sujungti savo gyvenimą su vyru tironu.Tačiau kai po vestuvių ceremonijos prasidėjus šventei Violet užtinka savo vyrą besilinksminant su kita mergina ji atranda savyje jėgų pabėgti nors ir nežinojo nei kur jai eiti nei kur ieškoti pagalbos.Ilgai klaidžiojusi po viešbučio koridorius mergina išgirsta savo vyro balsą,kuris jos ieškojo ir prilėkusi prie pirmo pasitaikiusi kambario ima inirtingai belstis į duris tikėdamasi,kad kažkas ją išgirs ir atvers duris

[Marcus Alonso]

Marcus linksminosi vakarėlyje nors gėrė nedaug,bet nukeliavęs į kambarį nusivilko marškinius ir ką pajėgė . Tuomet krito į lovą ir saldžiai užmigo. Vaikinas sapnavo saldžius sapnus,kol išgrdo stiprų beldimą ir šaukimą. Vargais negalais išlipęs iš lovos kuri jo nenorėjo paleisti nukeliavo iki durų ir žiovaudamas atidarė duris. Pamatęs merginą vilkinčią vestuvine suknele ir nubėgusiu makijažu
-kas nutiko?-paklausė kiek užsimiegojęs
-Tave kas nors nuskriaudė?-paklausė kiek sutrikęs ir atsiremdamas į duris

[Violet Martinez]

Balsams už nugaros vis artėjant,o ir niekam neatidarant durų mergina jau buvo pasiruošusi pasiduoti ir priimti savo likimą koks tik jis bebūtų.Bet lemiamą akimirką durys atsiveria ir ji net neprašydama leidimo įsiveržia į kambarį ir uždaro paskui save duris.
-Man reikia tavo pagalbos-pasako ji galiausiai pakeldama akis į vaikiną-aš nenoriu grįžti ten iš kur pabėgau-priduria ji ir pasigirdus kitam beldimui į duris mergina sustingsta mat nežinojo ar gali pasitikėti šiuo nepažįstamuoju ar jis išduos ją tą pačią sekundę

[Marcus Alonso]

Merginai įsiveržus į kambarį ir pasakius,kad reikia pagalbos ir nenori grįžti, nieko neklausinėjo ,o ir nebuvo kada,nes pasigirdo beldimas. Pridėjęs pirštą prie lūpą tarsi sakytų tyliai jis paslėpė ją už durų.
O tuomet atidarė duris,o pamatęs vyras ramiai tarė,- Ko taip daužai duris?

[Violet Martinez]

Violet buvo pasiruošusi tylėti kaip kapas,kad tik nereikėtų grįžti į Ruperto nagus.Ji net nekvėpavo tik klausėsi kaip jos pačios ausyse dungsi jos širdis,kuri rodės tuoj iššoks iš krūtinės.
-Labai atsiprašau,kad sutrukdžiau,bet ar nematėte čia prabėgant merginos su nuotakos suknele?-paklaysia Rupertas kai Marcus atveria jam duris.
Išgirdusi Ruperto balsą už durų Violet nugara prisispaudžia prie sienos stengdamasi neišleisti jokio garselio

[Marcus Alonso]

-Merginos su nuotakos suknele?--pavaidino susimąsčiusi
-Kiaurai sienų nematau. Tik girdėjau moteriškus žinginius nukeliaujant tolyn koridoriumi. O ar jie nuotakos ar kambarinės ar tiesiog merginos nežinau,-atsakė ramiai neišduodamas,kad pas jį slepiasi mergina.

[Violet Martinez]

Rupertas kiek nepatikliai nužvelgė jam duris atidariusį pusnuogį Marcus na bet viešbutyje galėjo apsistoti bet kas,o ir niekam nebuvo draudžiama jame apsistoti.
-Atsiprašau dar kartą,kad sutrukdžiau jūsų poilsiui-pasako jis išgirdęs,kad moteriški žingsniai nukeliavo į kitą pusę ir su savo pagalbininku toliau nukeliauja ieškoti Violet

[Marcus Alonso]

Vyrui pasišalinus uždarė ir užrakino duris.
-Atsikračiau jų. O dabar gali keliauti savais keliais ,kol jis negrįžo,-pasakė prasibudinęs nors lova dar labai viliojo

[Violet Martinez]

Marcus jos neišdavus,o ir Rupertui išėjus Violet kiek lengviau atsikvėpė ir jos širdies ritmas kiek nurimo ir bent jau nebeskambėjo ausyse.Ji vis dar nežinojo ar gali pasitikėti nepažįstamuoju,bet bent jau tai,kad jis jos neišdavė turėjo būti geras ženklas.
-Ačiū,kad manęs neišdavei-padėkoja mergina kai užsiveria durys ir ji išlenda iš savo slėptuvės-atleisk,kad sutrukdžiau tavo um vakarėlį-kiek užsikerta mergina nužvelgdama kambarį ir visus ant staliukų stovinčius alkoholio butelius-bet man dar reikia tavo drabužių negaliu pasirodyti vilkėdama suknelę,nes iš kart įkliūsiu-pasako ji