L'isola del Sole

-Po trijų dienų nuo ryto,-pasakė Charles už visus.
Kol merginos tvarkė stalus vaikinai pasidalijo planais. Ir tiek Arthur,kuris tiek Markas pasirepetavo Charles kalbėjimo maniera ir balsą. Arthur,kaip visada tai sekėsi be problemų,nes nuo mažų dienų mėgo mėgdžioti brolį. O štai markui buvo truputi reikalų,bet palyginus buvo visai neblogai.
Visiem atsisveikinus Charles pasiėmė savo krepšius ir susimetė į mašiną.
Ketvertukui grįžus į viešbutį laukė dar vienas sunkus darbas surinkti Charles ir Leo daiktus,- kai[ tingiu,-suniurnėjo Charles atvilkdamas savo ir Leo lagaminus,-Leo galėtum ir apt susikrauti daiktus,-pasakė šuniukui padėdamas ant žemės atidarytą jo lagamina,-Na pradedam,-pasakė imdamas lankstyti drabužius ir dėtis į lagaminą. Tuo tarpu Leo lyg suprasdamas atnešė ir į lagaminą įdėjo savo pliušinį kaulą ir dar kelis žaislus.

Kaip ir sutarė Pascale lauks vaikinų už trijų dienų ir visus pagrąžins pagal jų norus.
-Jei tingi tuomet nesikraustyk-pasako Arthur kai Charles ima burbėti apie tinginystę-ar su visam ketini persikraustyti į Italiją?-pasiteirauja jis brolio mat planas buvo čia atvykti tik atostogoms.Vienintelė kas turėjo čia nuosavą namą buvo Pascale ir visada jame apsistodavo kai atvykdavo į Italiją ką galėjo padaryti ir jos sūnus,bet šitie du to nenorėjo ir pasirinko viežbutį.Bet Arthur jau buvo sugalvojęs,kad kai Charles išsikraustys jis taip pat persikraustys į mamos namus mat jam čia vienam bus nuobodu.Arthur supratęs,kad reikalas gali užsitęsti labai ilgam pradžioje sukrauna visus Leo daiktus į jo lagaminėlį ne tik tuos,kuriuos susikrovė pats šuniukas.Kai jo daiktai sutvarkyti nusprendžia padėti ir broliui mat kitaip jis turbūt niekada nebūtų susirinkęs daiktų.Na o tuo tarpu Lotte kiek pradingo svetainėje ir buvo įnikusi į telefoną mat sulaukė pgalbos skambučio iš projekto prie kurio dirbo kaip architektė.

-Reikia,daiktai patys nesusikraus,kad ir kaip norėčiau,-pasakė tai,kas buvo akivaizdu kraudamas daiktus į lagamią. Baigęs su drabužiais ,perėjo į vonios kambarį,susirinkdamas savo kosmetiką,- Kur mano būsima žmona ten ir aš. Jei ji liks čia liks su visam tai ir aš liksiu,-pasakė užtikrintai broliui. Nes kur jo mylima moteris,ten bus ir jis.
-Taip ir sėdėsi telefone,nepadėsi?-paklausė atėjęs į svetainę susirinkti paskutinių daiktų,- ar čia jau aš nusibodau ir su kitu flirtuoji?-paklausė kiek juokais,kai mergina neiškišo nosies iš telefono

Kitokio atsakymo Arthur ir nesitikėjo.Jei jau Lotte nusprendė apsistoti čia Italijoje tai aišku tai padarys ir Charles.Kai jo daiktai būna daug maž sukrauti Arthur nukeliauja į savo kambarį susirinkti savo daiktų.
-Vienas skambutis ir aš visa tavo-pasako mergina pabučiuodama mylimąjį į kaklą ir įsitraukdama į pokalbį mat kilo šiokių tokių problemų ir jai reikėjo skubiai sugalvoti atsarginį planą

-Tu ir dingsti?-paklausė matydamas,kad brolis kraunasi daiktus,-Nenori vienas karaliauti?-paklausė jo įtardamas,kad mažius lėks pas mamą ir didįjį brolį.
-Žiūrėk tu man,nes imsiu pavyduliauti,-pasakė pasimėgaudamas bučiniu ir susikraudamas ,paskutinius daiktus ir padėdamas broliui,bei laukdamas,kol mylimoji pagaliau išlys iš telefono.

-Taip lėksiu į mamos namus-patvirtina Arthur-man čia nebus ką veikti vienam,o ir taip bus lengviau kontroliuoti situaciją,kad mama nieko nesuuostų,nes mačiau jos įtartinus žvilgsnius-pasako jis broliui kitaip sakant bus tarsi slaptas agentas iš vidaus.Plius reikėjo pakontroliuoti ir Enzo,kad šis taip pat neišduotų kokių nors detalių,o ypač prisiminus jo pirminę reakciją kai jam viską papasakojo nors ir paskui jis nusileido suprasdamas,kad vistiek nieko nepakeis.
-Nepavydėk-pasako mergina pabučiuodama abu vaikino skruostus,o pradėjusi pokalbį ir prieš atsitraukdama nuo jo dar gnybteli šiam į užpakaliuką.Na o kol ji tvarko savo reikalus Arthuras su Charles pagalba spėja susikrauti ir savo visus daiktus.Paskui dar kartą apeina visą viežbučio kambarį apžiūrėdamas ar nei vienas iš jų nepaliko kokių nors savo daiktų.Na o kai viskas buvo surinkta beliko tik išsiregistruoti iš numerio ir keliauti į skirtingus namus

-O taip prižiūrēk mūsų dički,kad ko neišpliurptu. Nes priplosiu jei ką sugadins,-pasake pridsrdamas Arthur,-Pavydziu ir audž skauda,-, pareiškė kai ji jam ižnybo.
Šeip ne taip sutalpinę visus daiktus į automobilius ir atsisveikinęs su broliu sėdo skirtingas mašinas ir išlėkė į davus namus.