L'isola del Sole

-Mam,taip gavosi,-pasakė nieko protingesnio nesugalvodamas,- Juk nieko blogo nenutiko,tad prie ko tas infarktas? dar suprasčiau ,jei būtų ką blogą parašę,o dabar juk viskas gerai,-pasakė tikėdamas išsukti uodegą,ir nei žodžiu neprasitardamas apie savo skendimo pokštą.
-Juk tik numečiau telefoną ir tiek,Arthur žinojo,kur aš. Net jei kas būtų degę galėjo paskambinti Riccardo ar martai. nepaskambino vadinas gaisro nebuvo,-pareiškė kuo ramiausiai nematydamas nieko blogo,jog nekėė telefono.
-Ar čia infarktas,kad padovanojau žieda iš saldainio popieriuką,o ne su 5 karatų deimantu?-paklausė pasimaivydamas
-Nespėjau mam,aš nekaltas,kad žurnalistai greitesni,-pasiteisino nežinodamas ką pasakyti. Nors taip ir buvo tiesa žurnalistai jį aplenkė.

-O kas per istorija su skendimu?-pasiteirauja moteris kas taip pat šiek tiek išgąsdino,bet laimei tai buvo ne tiesa ir Charles dabar sveikas ir gyvas sėdi priešais ją,bet vistiek norėjosi išgirsti kas ten įvyko-apie tai pasikalbėsime vėliau-trumpai pasako moteris kai vaikinas užsimena apie žiedą mat turėjo paruošusi tam ypatingą dovaną,kurios praeitą kartą neparuošė,bet šį kartą jau nusprendė tai padaryti.
-Kas tiesa tas ne melas,kad žurnalistų fantazija veikia greičiau nei bet kas kitas-sutinka moteris mat jiems užtenka vos pagauti kažkokią situaciją ir pasipila visokios nesąmonės kibirais

-Nieko ten ypatingo,ji sakė mane išgelbės ,jei sutrauks mėšlungis,norėjau patikrinti ar tikrai. pasirodo ji melagėlė ir dėjo į kojas,o vargšas Riccardo nardę,-nusijuokė prisiminęs savo pokštą,kuris jam vis dar buvo juokingas ir nieko blogo tame nematė. nors žinomo merginų atsiprašė,kad jas taip išgasdio.
Tuo tarpu leo nuo Charles kelių užsirioglino jam ant pečių ir išsitaisė,kaip kokia kelioninė pagalvė,imdamas laižyti,jam plaukus. Lyg jie būtų skaniausia pasaulyje.
-Vieni net paliko man savo vizitinę,kad pakviesčiau į vestuves tai yra leisčiau jiem jas fotografuoti,-pasakė prisiminęs ir tai.
-gerai ,gerai pakalbėsim,-pasakė suprasdamas,kad nebus kur dingti.

-Tai buvo tik pokštas?-paklausia moteris.
-Nelabai tikęs ir jis už tai atsiėmė-įsikiša į pokalbį ir Lotte prisimindama kaip jos su Marta paskui jį apkumščiavo.
-Tikiu-sutinka moteris su mergina mat tokie pokštai buvo juokingi tik filmuose,o realiame gyvenime tai įvaro nemažai išgąsčio.
-Nemanau,kad tai gera mintis-pasako moteris-geriau bus patiems pasidalinti keliomis fotografijomis nei leisti jiems vėl išpūsti nereikalingą burbulą ar kažką panašaus-pasako moteris mat tokią gražią dieną kai ji kada nors įvyks tikrai nesinorėjo,kad po kojomis visur maišytųsi nepageidaujami svečiai.
-Tikiuosi,kad daugiau tai nepasikartos ir visas naujienas sužinosiu tik iš tavęs-pasako moteris tikėdamasi,kad tokios situacijos daugiau nepasikartos-na o dabar manau pats laikas visiems pagaliau papusryčiauti-pasako moteris kartu ir kviesdama visus prie pusryčių stalo,kuris jau buvo paruoštas namų sode

-aha tik,pokštas,-pakartojo dar kartą,net pats stebėdamasis,kokia mama rami,net jo galva per rami. Ir,kažint ar tai buvo prieš gerą.
Nors gal viskas bus gerai nežinia.
-O apie tai dar pagalvosim pasitarsim. Nes nežinau ar geriau vieniem normalesniam suteikti leidimą prieš tai viską aptarus. Ar geriau samdyti kalną apsaugos,kai visa gaują lips per tvorą ir kitaip bandys gauti vaizdų ar ištraukti kokį žodį,-pasvarstė vyras nelabai norėdamas matyti visą apsaugos armija savo vestuvėse. Nors žinojo,kad bent keletos apsauginių vistiek reikės.
-Nepažadu nepažadu. laimėti lenktynes prieš žurnalistus labai sunku,-pasakė akivaizdžią tiesą vyras.
O pakviestas prie pusryčių stalo nusižiovavo ir nusiėmęs Leo nuo kaklo,kuris tuo nebuvo labai sužavėtas,nukeliavo į sodą.
Atėjęs į jį paleido Leo pabėgioti,o pats su mylimąja ir broliais įsitaisė prie stalo pusryčių.
-Ar tik man atrodo ar viskas per gerai?-sušnibždėjo Arthur į ausį ir mestelėjo žvilgsnį į Enzo.

Gal tai ir buvo tyla prieš audrą,o gal tiesiog Pascale norėjo,kad sūnus papasakotų visą istoriją nuo pradžios iki galo,o ne tik mėtytų sausus faktus arba pačiai viską iš jo traukti.Ji vis dar tikėjosi ją išgirsti galbūt po pusryčių kai maistas bent kiek prajudins visų smegenis ir leis bent kiek atsipalaiduoti.Juk jai buvo įdomu sužinoti kaip jie vėl susitiko su Lotte kai šitiek laiko nebendravo,kaip taip staoga nusprendė vėl viską atnaujinti net ir sužadėtuves.Pascale neturėjo nieko prieš visa tai mat kaip ir kiekvienai mamai taip ir jai svarbiausia buvo,kad jos sūnus būtų laimingas.Ir kartu puikiai suprato,kad nebegali kontroliuoti jo gyvenimo,nes jis jau buvo suaugęs ir pats sprendė kas jam yra geriau,na o jai beliko tik palaikyti arba bandyti kažkiek paveikti sūnaus sprendimus savo patarimais.
-Kai labai nori viskas įmanoma-pasako moteris,o kas liečia apsaugą tai ji ir taip juos visada lydi kai dalyvauja kokiuose nors renginiuose,tad tai toli gražu buvo ne naujiena.
-Nesidžiauk per anksti-atsako jam Arthur kai visi įsitaiso prie stalo-vistiek neišvengsi pokalbio akis į akį manau,kad tik prie visų ji stengėsi būti rami,o kai liksit tik dviese tai gali sulaukti ir viso uragano,tad laikykis brolau-pasako jis broliui

-Nežinau,nežinau,kartais neužtenka vien noro ir pastangų. jei sėkmė nusisuka,nepadės,joks noras ar pastangos,-pasakė žinodamas,kad kartaiis pritrūksta sėkmės ir būna tiesiog ne tavo diena.
-tai tegu arba kelia,arba pakalba,nes daugiau neištversiu,o pasakyti daugiau ką neturiu,juk viską,kaip ir papasakojau,-truktelėjo pečiais tingėdamas pasakoti kiekviena smulkmena,juk buvo įdėtas visas video.
-Mam norėjai iš manęs viską pirma sužinoti,tai aš ir Leo kraustomės pas Lotte,-pasakė prisiminęs jog šito dar nepaminėjo

-C`mon Charles-sudejuoja Arthur-savaime suprantama,kad ji nori sužinoti viską iki smulkmenų-konstatuoja faktą jis-kaip jūs vėl susitikote,kodėl nusprendėte vėl susibėgti ir panašiai-pasako trumpai apibūdindamas mamos norus broliui-juk visada jai viską pasakodavai,o ji tave išklausydavo-primena jis broliui.Juk po tėvo netekties vienintelis žmogus,kuriam vaikinai galėjo pasipasakoti arba sulaukti patarimo būtent ir buvo mama,tad ir dabar ji tikėjosi to paties,o ne sausų faktų kaip šuniui numesto kaulo.
-Ar tu tikra,kad nori priimti į savo namus šitą plevėsą?-nusijuokia Pascale išgirdusi naujieną ir paklausdama Lottės,o ir kartu norėdama kiek praskaidrinti slogią nuotaiką,kuri vis dar tvyrojo atmosferoje.Kadangi visi blogi faktai buvo jau kaip ir paneigti tai nebebuvo ko pykti ar vaidinti įsižeidusią.Dabar tesinorėjo skaniai papusryčiauti šeimyniškoje kompanijoje ir pasidžiaugti laiku kartu.
-Priimsiu tai kaip iššūkį-nusišypso mergina kartu ir žvilgtelėdama į Charles

-Na gerai laimėjai,-pagaliau nusileido broliui suprasdamas,kad niekur nedigs ir teks smulkiai viską papasakoti mamai. Nors pastaruoju metu jo paslapčių saugotojas buvo Arthur. Juk net mama nežinojo,kad paskutinių lenktynių už vairo metu sėdėjo ne Charlie,o jo mažasis broliukas.
-Na buvo Chiaros gimtadienis tai Riccardo su Marta mus pakvietė. Kai ją pamačiau viskas atrodė ,kaip pirmą kartą. Supratau,kad mano jausmai,jai niekur nebuvo dingę. kai pasidarėm šeimyninę fotosesija,o Riccardo pasakė,jog būčiau puikus tėvas ir tas man labai tinka. Jutau,kad nori susigražinti Lotte. Gavus progai likti vieniem supratau jog jausmai,abipusiai,kai paprašiau jos dar vieno šanso,dar vienos galimybės. Galiausiai kaip kvailys išrėkiau ant visos prieplaukos,kad ją myliu. na toliau atėjo Riccardo pasakiau,kad mes kartu. Atšventėm ir ėjom maudytis. O žurnalistai ėmėsi savo darbo. Po amudynių užpavydėjau po Charlotes replikų,tad paminėjau vaikus ir uždėjau ranką,jai ant pilvo,tad matyt tada ir nufotkino. Na,o kai pavydas pasiekė kitą lygį pasipiršau su tuo,ką turėjau šalia,nes nenorėjau,kad koks mulkis ją iš manęs nukosėtų viskas,-papasakojo visą istoriją mamai ir Enzo,nes Arthur žinojo tai iš vakr,bent plius minus.
Išvadintas plevėsa pirmiausia,kiek įsižeidė,o po to nusijuokė,- Sakai aš plevėsa? O tu sakai,kad aš įšūkis,-pažvelgė tai į vieną tai kitą moterį.
-Tu geriau pasirūpink batų draudimu,nes Leo po mano plaukų batai jo delikatesas,ypač kenčia tų,kas anot jo mane nuskriaudžia,Arthur gali patvirtinti. Anadien sukramtė jo sportbatį už tai,kad man į lovą atnešė ledukų,kai negalėjo prikelti,-perpspėjo merginą,nes tai buvo gryna tiesa.
-O tu mamyte taip nori,pasakyti,kad paskirsčiau datą,kad nebūtų dežavu ir žurnalistai neužsmaugtų?-paklausė jos pusiau rimtai pusiau juokais.

Na kaip ir visose šeimose yra temų,kurias visada lengviau papasakoti broliui nei mamai,tad ir čia buvo ne išimtis.Arthur saugojo daugelį Charles paslapčių apie kurias mamai nereikėjo žinoti ir tikėkimės,kad niekada nesužinos.Charles ėmus pasakoti Pascale viską įdėmiai išklausė kartu ir nužvelgdama tiek Charles tiek Lottę.Ji aišku džiaugėsi sūnaus laime,kad į jo gyvenimą sugrįžo mergina,kuri visada į jo gyvenimą atnešdavo tik teigiamas emocijas,bet prisiminus praeitą kartą kai po sužadėtuvių jie išsiskyrė moters galvoje kilo daugybė klausimų,bet nesinorėjo jų užduoti prie visų,kad nieko neįžeisti.Tad apie tai pasikalbės po pusryčių.
-O kas sakė,kad aš apie tave?-paklausia moteris gurkštelėdama sulčių-aš gal turėjau omenyje Leo-nusišypso ji mat šuniukas it koks pamišėlis lakstė po sodą ir džiaugėsi laisve,kurios negaudavo viežbutyje.
-Mano avalynė saugiai gyvena garderobe-atsako mergina kartu ir stebėdama lakstantį šuniuką.
-Ne nenoriu-rimtai atsako moteris-jūs dar labai jauni ir pirmiau reikia pagyventi dėl savęs,o tada jau apie visą kitą-rimtai pasako moteris mat ji tikrai nenorėjo,kad jie priimtų skubotus sprendimus,o paskui dėl jų gailėtųsi