Kambarys 578

[Marcus Alonso]

-Toks ir vakarėlis smulkmė,-ramisi tarė
O merginai paprašius jo drabužių nusijuokė
,-Siūlaisn nusirengti?-o tuomet pasirausęs davė jai džinsus, minkštą džemperi su gobtuvu ir marškinėlius
-, Batų ir kojinių reiks?-paklausė paduodamas merginai drabužius

[Violet Martinez]

-Ką?ne-net susiraukia mergina kai Marcus užsimena apie tai,kad ji jam siūlo nusirengti nors nesusilaiko žvilgsniu nenuslinkdama jo apnuogintu torsu,kuris tikrai traukė akį.
-Ačiū-vėl padėkoja mergina paimdama drabužius-vargiai jie man tiks,bet pasiekti namus kažkaip reikės-pasako ji kai vaikinas pasiūlo batus,o tada nukeliauja į vonią persirengti.Ji net nepastebi kaip nepilnai užsidaro paskui save duris ir imasis atsiseginėti suknelę,o ją nusiėmusi apsirengia Marcus paskolintais drabužiais

[Marcus Alonso]

-Mano koja nėra didelė,tad gal labai neskęsi,-pasakė paimdamas juodus kedus į kuriuos pats vos ikišdavo koja. O imdamas naujas kojines iš stalčiaus žvilgtelėjo bį veidrodį or pamatęs mėlynes ant merginos kūno sustingo. Tarsi į jiį būtų žaibas trenkęs. Vaikinas pajuto , kad mergina yra rimtoje bėdoje.. Jis jau nebenorėjo, kad ji išeitų. Norėjo ją apsaugoti,ginti,nuraminti Visi miego likučisi jau išgsravo

[Violet Martinez]

-Ačiū-vis nenustoja dėkoti mergina mat retai kada galėjai sutikti nepažįstamąjį,kuris tau padėtų.Persirengusi mergina nusiplauna veidą ir grįžta į kambarį.
-Išskalbsiu ir grąžinsiu tavo drabužius-pasako mergina vaikinui-beja aš Violet-prisitato mergina susivokusi,kad dar nepsakė savo vardo

[Marcus Alonso]

-Prašom prašom,-nusišypsojo vaikinas
-Turėkis taiu tinka,-pridūrė jis.
-Malonu susipažinti aš Marcius,-prisistė metginai
-Kas tau nutiko? Kas tas vyras?-paklausė draugiškai jau susidomėjęs mergibos bėdomis
-Štai tau batai ir kojinės,-pridūrė jis

[Violet Martinez]

-Man taip pat malonu susipažinti Marcus-kiek šypteli ir mergina pakeldama akis į vaikiną.Nors ir jis buvo jai vis dar visiškai nepažįstamas žmogus,nes apart vardo ji daugiau nieko apie jį nežinojo,bet jis buvo jos gelbėtojas ir bent jau kuriam laikui ją išgelbėjo iš Ruperto nagų.Mergina tikėjosi,kad kai parvažiuos į mamos namus ji taip pat jai padės,bet deja mergina nežinojo kas jos ten laukia ir,kad Marcus turės ją dar kartą gelbėti.
-Rupertas mano vyras-atsidūsta mergina-mes šiandien susituokėme,bet aš jį užtikau besilinksminantį su kita mergina todėl pabėgau-priduria ji paimdama batus ir juos apsiaudama

[Marcus Alonso]

"kurgi ne"-pagalvojo pats sau.
-Ką ketini daryti skirsies?-paklausė jos išklausęs
-Kodėl tekėjai už to psiho?-paklausė jos
-Gal norėtum vandens ar dar ko nors. Norėdamas padėti merginai ir kolkas niekur neskubėdamas

[Violet Martinez]

-Taip aš noriu skyrybų-patvirtina mergina.
-Pasidaviau mamos įtakai,kad turėsiu gerą gyvenimą,būsiu saugi ir mylima-pasipasakoja mergina net nežinodama kodėl tai daro mat vaikinui turbūt mažių mažiausiai rūpėjo jos gyvenimas ir jis tik galvojo kaip greičiau ja atsikratyti.
-Bet deja realybė pasirodė visai kitokia-atsidūsta mergina.
-Ne dėkui nieko nenoriu jau eisiu-pasako jo pakildama nuo sofos ant kurios buvo prisėdusi apsiauti batų-ačiū dar kartą,kad manęs neišdavei-padėkoja ji vėl pakeldama akis į Marcus

[Marcus Alonso]

Išgirdęs apie saugumą ir meilę jis tik prukštelėjo.
-Nešinojau,kad toks šlykštus elgesys yra meilė,o saugumu čia net nekvepia,-pasakė jis merginai.
Violetai pasakius, kad jau eis atsistojo,-Palauk niekur tu neisi. Sakyk kur reikia ir aš tave nuvešiu taip bus saugiau, Pasakė merginai nenorėdamas jos išleisti, kad ko blogo nenutiktų.

[Violet Martinez]

-Prie kitų arba mano mamos akivaizdoje jis elgdavosi kaip idealus vyras ir niekas manimi netikėdavo kai pasakydavau tiesą-vėl pasipasakoja mergina-bet manau,kad dabar jau manimi patikės bent jau mama-priduria ji.
-Aš noriu grįžti į mamos namus-pasako mergina kai vaikinas pasisiūlo ją parvežti kur tik jai prireiks