L'isola del Sole

Susijuokė taip draugės pavadinta, bet čia ir taip akivaizdu, kad net nereikia turėti galių. Anna visada nemokėjo nuslėpti susižavėjimo Massimu ar kitais vaikinais, o tai ji per greitai susilydydavo pamačius žavius vaikinus, Priešingai nei Adrė, niekada to neparodydavo, o jei jau patikdavo kas tai tam turėjo savu ir slaptų ginklų būti pastebėtai. To net jos artimos draugės nežinojo, kaip ji sugeba praklupdyti vyrą priešais ją ant kelių. Na bet čia jau kita istorija.
-Na tikrai ne, mieloji. Nereikia turėti galių , kad suprast kad esi pametusi galvą dėl mano brolio - įgarino savo mintis dar syki. - Tad nuoširdžiai džiaugiuosi dėl jūsų - pridūrė, tik dar va spėjo pagalvoti, kad draugė taip nešokinėtų iš laimės, kad paskui skaudžiai verkti nereiktų. O tai tikrai nėra malonus jausmas, kai reikia gydytis žaizdas.
-Tai va, niekada aš nepavargstu, nežinau tiesiog toks mano būdas. Man patinka kuo daugiau nuveikti per diena. Nesu iš tų merginu tinginių, kurios tik guli lovoj ir žiuri melodramas per netflixa su čipsu pakeliu - nusijuokė. Na taip , kad Adrė su Massimu nelabai yra žmonės, o mistinės būtinės tai jo FAKTAS, tik apie tai niekas nežino, nes jie prisitaikė prie normalaus žmonių elgesio, tik va kartais ir patys nežino kur dėti savo susikaupusia magišką jėgą . Nors Fay tai turi savu vietelių į kurias kas nuo karto naktimis pradingsta išsikrauti. Tik va kiti Annos žodžiai kiek privertė suklusti Parilla.
- Ta prasme? Kas jam nutiko? kokios keistos žinutės? nuo ko? - kiek užvertė klausimais, suraukus antakius,, o tai nelabai suprato Annos dėl ko čia nerimauti jeigu nieko blogo nėra . Na kiek per anksti gal pasidarė išvada, bet jos brolis ne mažas vaikas, pats žino ką daro. O fėja jau senokai nesikiša į savo brolelio asmeninį gyvenimą . Tad kol jos ėjo link suknelių butikio, Adrės neapleido keistos mintis, gal net kiek ėmė kurti įvairius scenarijus, bet aišku ji draugei ir broliui linkėjo laimės, tik va kartais pagalvodavo ar jiedu tikrai būtų laimingi?
- Tai jau tikrai - atsakė Annai kai vos tik įėjusios draugei apsisuko galva nuo baltų suknelių gausos.
-Princesiško ?Tu gal Disnejaus filme ruošiesi vaidinti kokia Cinderala ? - išrietė savo tamsų antakį, o tai tie pusti tortai senai ne madoj, priėjus prie tikrai gražios suknelės, kuri nėra "tortas"o gan laisvo kirpimo ir kuri Adrės akiai tikrai tikru Annai pagal jos sudėjimą, parodė ją draugei. Na tiesą sakant ta suknelė kaip tik buvo apvilkta ant manikeno. - Kaip tau šita ? https://i.pinimg.com/564x/58/df/4c/58df ... 92326b.jpg - paklausė parodydama į laisvai krentančia audinio suknelę - nenorėtum pasimatuoti, manau ji tau puikiai tiktų - nuoširdžiai šyptelėjo, nes ir pati panašaus stiliaus ir kirpimo norėtų.

Kas teisybė tas ne melas Anna išties buvo pametus galvą,dėl Adrianos brolio,-Na taip aš beproto jį myliu,noriu su juo būti amžinai,-pasakė mergina užsisvajodama apie Massimą,kurio jau spėjo pasiilgti.
-Nuo kažkosios mergos.Lucrecijos. Kvietė susitikti,o tas niekšelis sutiko,-pasakė susimąsčiusi draugei.Mergina nebūtų pakėlusi Massio išdavystės mergina be jo nenorėjo gyventi. Garbanius jai buvo visas pasaulis. Vien pagalvojus apie Lucrecija Anna užvirdavo kraujas.
Draugei paminėjus pelenę nusijuokė,-Nee ne taip mane mane supratai torto nenoriu. jie senai išėjo iš mados ir tikrai dar negrįžo. O tavo rodoma graži,tik norėčiau be rankovių,-prisipažino Adrianai rinkdamasi suknelę,kas išties buvo nelengva. Jų buvo išties daug ir labai gražių. Draugės rodomas suknelės stilius buvo dailus,bet rankovės,kažkaip netraukė prie širdies. kai randi tobula suknelę širdis pasako,jog tai toji vienintelė ir kitų nebenori,būni tvirtai nusprendusi,jog čia toji tobuloji.
-Norėčiau ir aš tokio varikliuko,kaip tavo,nes dabar tapau ,kiek ramesnė. Norisi kartais susirangyti ant sofos su čipsų pakeliu,nors seniau būdavo daugyvė bemiegių naktų ir versdavau kalnus,-prisipažino Adrei grožėdamasi suknelėmis.kurios išties buvo dailios.

Išklausiusi draugės, nežinojo ar čia ją guosti, ar juoktis. Nes ji visada per viską ir per daug sureikšmina. O šitas dalykas taip atrodė, kad jai prilygsta pasaulio pabaigai. Tai dabar pagal jos logika jos brolis negali turėti draugės ? Čia kažko Adrė nesuprato. Nu, bet Fay savo brolį pažįstą, jis ne tas kuris įstatytų mylimai moteriai ragus ir dar kuria žada vesti. Fėja net antakį kilstelėjo ir nesusilaikiusi nusijuokė.
- Dėl šito tu čia taip pyksti? juk jis su ja nepermiegojo o tik susitiko, be to aš ja pažįstų , labai faina mergina ne viena tatuiruotę esu pas ją pasidariusi, o Masimo.... jis jai padėjo, kai jos gyvenime buvo labai sunkus laikotarpis, tad jie tik labai geri draugai kurie turi bendrų pomėgių. - kiek apramino Anna, o tai be reikalo čia ji kremtasi. Tad tęsę toliau suknelės paieškas .
- Na tai kas nors dar krenta akį ? - pasiteiravo daugės dėl jos vestuvinės suknelės.

Išgirdusi draugės žodžius su palengvėjimu atsikvėpė. Andrea teisi galbūt ji tikrai perdaug pavydi Massimo,bet juk be proto jį mylėjo ir nenorėjo su niekuo dalintis.
-na taip dėlto. Tiesiog labai pavyduliauju Massimo. Atrodo sprogsiu iš pylčio,jei šalia bus kokia kita,-prisipažino mergina draugei. juk Adrianai galėjo sakyti viską. Neturėjo nuo jos jokių paslapčių.
Paklausta apie suknelę truktelėjo pečiais,-Nežinau labai sunku išsirinkti,gal šita,o gal ir ne ,-pasakė nužvelgdama suknelių gausą
https://8dc38288aeab8fad531e-639dc4e7d1 ... a943e4.jpg

Kol jos žiūrinėjo visas tas baltas sukneles ir smagiai sau plepėjo , Adri net nespėjo susigaudyti kaip greitai prabėgo laikas. Tad pažiūrėjus į laikrodį net aiktelėjo, pamačius kiek valandų .
- Oj atleisk, turiu lėkti į viena susitikimą. Visai pamiršau , jog esu susitsrusi - apgailėstaudoma tarė draugei. Juk vis tiek šiandien ji neketino pirkti suknelės, o tik pasižiūrėt. - nepyk labai , susitiksim kita syk. Ok? - apkabindama Anna, Adriana arsisveikinusi išskubėjo iš parduotuvės ir patraukė savais reikalais.

*PABAIGA*