L'isola del Sole

Susėdus į automobilį trijulė atvyko į kavinę. Iš šalies jie atrodė,kaip šeima atvykusi pailsėti. Tačiau viskas buvo kitaip . Tai buvo darbiniai pietūs. Nors Jay tikėjosi,kad galbūt galės gauti antrą šansą antrą galimybę. Jei jau sutiko Erin šįkart jis neketino jos paleisti.
Prisėdus prie staliuko vaikinas ir padėvėjai užsakius meniu vaikinas pažvelgė į merginą.,-Ko norėtum aš vaišinu,-linktelėjo galvą
- Tu irgi rinkis ko nori,šeip ar tai,juk pietų metas,-pažvelgė į berniuką su kuriuo sekėsi rasti,gan gerą bendrą kalbą..
Jau suprato,kad jausmai Erin niekur nedingo. Viskas atrodė,kad buvo tik vakar. Vyras nusprendė,kad pabandys ją susigrąžinti,jei tik ji dar ką nors jam jaučia.

Iš šalies jie iš ties atrodė kaip turistų šeima tiesiog atvykusi papietauti.Išlipusi iš automobilio Erin apsidairo ir paskui su savo kompanija patraukia į kavinę.Prieš įeidama nusiima savo ženkliuką,kurį nešiojo ant diržo ir įsideda į švarkelio kišenę tam,kad nepritrauktų nereikalingų žvilgsnių ar įtarimų.Nors ir pagrinde jie buvo užimti darbiniais reikalais ir dabar tai buvo tiesiog darbo pietūs,tačiau vėl sutikus Jay Erin širdis ir vėl suplakė smarkiau taip kaip ir anksčiau.Jausmai,kuriuos ji anksčiau jam jautė vėl ėmė kilti į paviršių ir nors ir ji stengėsi juos slėpti ir koncentruotis tik į darbą tačiau buvo sunku.Jo buvimas šalia vėl sukėlė visus prisiminimus apie jų gražias bendras akimirkas praeityje kaip jie planavo savo bendrą ateitį iki to lemiamo momento.Tačiau dabar visa tai buvo praeityje ir kadangi abu buvo laisvi galėjo sau leisti pabandyti dar kartą ir nebepraleisti pačios visatos suteikto antrojo šanso.Svarbiausia,kad abu to panorėtų.
-Žinoma juk pažadėjai-nusišypso paimdama meniu-rinkis viską ką tik nori Jay viską mums leidžia-paragina berniuką paglostydama jo galvą nusijuokdama ir žvilgtelėdama į Jay.Pats pasiūlė,tad reikia pasinaudoti tokia proga.

Vaikinas išsirinko kepsnį su bulvytėmis ir kolos,berniukas pasirinko pica ir šokoladinį kokteilį,Jay svarstė,gal reikėtų pradėti pokalbį.juk paprastai paleisti merginos jis neketino. Ypač,kai pats jautė,jog byla eina į pabaigą. Galbūt reikėjo užsiminti dabar,kad vėliau nebūtų per vėlu,- Erin,gal ,kai baigsim šią bylą norėtum pereiti į mano skyrių. Tuomet vėl galėtume dirbti drauge,-pagaliau vargais negalais istėjo vaikinas sukaupęs visą drąsą. Rikti žodžius buvo išties nelengva. Galbūt jis paskubėjo,bet ir delsti bijojo. Nenorėjo,vėl prarasti merginos,juk nebuvo jai abėjingas ir tai pats puikiai suvokė.
Tuo tarpu vėl suskambo Jay telefonas,- Tai tikrai jis. Komanda varo į jų namus sakė apseis be mūsų,- trumpai pasakė merginai nenorėdamas prie vaiko daug kalbėti apie bylos detales. Juk atėjo čia padėti berniukui atsipaiaiduoti

Kiek pavarčiusi meniu mergina išsirinko salotas,vištienos kepsnį ir kavos.Kalbėtis apie darbą buvo ne vieta,nes berniukui reikėjo kiek prasiblaškyti po patirto streso,bet ir kalbėtis apie asmeninį gyvenimą irgi buvo ne labai,bet,kad jau Jay užvedė apie tai kalbą tai tebūnie.
-Tu tikrai nori vėl dirbti kartu?-perklausia išgirdusi jo pasiūlymą.Iš tiesų tai buvo tikrai puikus pasiūlymas,bet prisiminus praeitį kai jų santykiai dar tik mezgėsi buvo kilusių šiokių tokių problemų dėl to,kad jie dirbo kartu ir tuo metu buvo partneriai,bet su laiku viskas išsisprendė.
-Na prisimeni kaip buvo,kad turi būti profesionalas negali pasiduoti jausmams darbe ir panašiai-primena šyptelėdama.Praeityje jiems pradžioje netgi teko šiek tiek slapstytis darbe,kad nesukeltų problemų,bet deja tai truko neilgai,nes kolegos greitai visa tai sužinojo ir netgi juokaudavo jų tema arba klausdavo patarimo kaip jiems pavyksta antskirti darbą nuo namų.Taip būna sunkių operacijų ypač kai dirbi po priedanga ir ne kiekvienas gali ištverti tą laukimą kai tavo mylimas žmogus kažkur pavojuje,o tu tiesiog sėdi ir lauki skambučio.Deja tokia buvo jų realybė ir turėjo išmokti prie to prisitaikyti.
Išgirdusi,kad komanda pagaliau jį surado ir jau vyksta į jo namus mergina kiek lengviau atsikvėpė.Pagaliau šis košmaras bus baigtas ir daugiau nei viena moteris nebenukentės nuo to maniako

-Tikrai taip,esu tuo visiškai tikras,ir ne tik tuo,-pamerkė jai akį duodamas suprasti,kad galbūt ji galėtų duoti jam dar vieną šansą. Tikėdmasis,kad mergina supras . Tiesa čia viskas būtų,kiek kitaip,nei senais laikais. Bet jei susitvarkė tada. Su visais slapstymaisiais. Čia turėtų būti išties lengviau. Nors prisiminti senus laikus vaikinui visada kėlė šypseną. Netgi tai,kai jie gyveno drauge. Jay visada prisimindavo merginos ruostą maistą. Ypač,per misija Bolivijo. Tuomet už merginos ruoštus pusryčius būtų padaręs,bet ką.
-Prisimenu ,kur neprisiminsi. Laimei čia viskas kitaip. Turbūt,jau pastebėjai,kad Kate švyti,na laukiasi,-paaiškino jų posakį naudojamą darbe. Tai čia to nereikėtų,nes būtum demaskuota greičiau nei per minutę.- o tuomet pasisuko į berniuką,kuriam paavėję atnešė kokteilį ir jis godžiai jį gėrė.
-Greit susitiksi su mama ,-pavėlė berniukui plaukus tikėdamasis,jog viskas bus gerai,nors neperšokęs griovio nenorėjo sakyti op.
Vayras vėl geyžo prie prisiminimų,kai nerimaudavo dėl merginos,kai jie būdavo atskirai. Tačiau jei sugebėjo tada sugebės ir dabar. Juk dabar buvo daug labiau subrendęs nei tada ir buvo pasirengęs nebekartoti praeities,klaidų.
- Kai pavalgysim grįžtam į nuovadą sutvarkom greit formalumus. Ir galbūt pas mane pasikalbėti tarp keturių akių?-paklausė merginos tikėdamasis teigiamo atsakymo

-Po Čikagos aš vėl pradėjau savo gyvenimą iš naujo-ima pasakoti mergina-buvau visiškai viena svetimame mieste,daug ir sunkiai dirbau,kad galėčiau jame įsitvirtinti,kelis kartus vos neatsisveikinau su gyvenimu-trumpam nutyla kai padavėja atneša jų gėrimus ir pati gurkšteli kavos mat sukilę prisiminimai kiek graužė gerklę.
-Pradėjau viską nuo pat pradžių kol pasiekiau viską,pati surinkau savo komanda-toliau pasakoja-nors ir praėjo daug laiko ir kievienas mes išmokome savo pamokas tačiau aš vis dar bijau,kad nepasikartotų praeitis-prisipažįsta trumpam pakeldama akis į vaikiną,bet ir greitai nukreipia žvilgsnį į šalį,nes nenorėjo parodyti,kad šiek tiek susigraudino.Nors ir joje sukilo visi tie jausmai Jay,tačiau ji bijojo vėl išgyventi tą visą skausmą,kurį kažkada patyrė.Kai jie tada ėmė kurti savo bendrus namus ir per vieną dieną viskas subyrėjo į šipulius ir jis tiesiog išėjo pasakydamas,kad jam o gal ir jiems abiems reikia šiek tiek laiko.Deja tai užsitęsė ganėtinai ilgai ir galiausiai ji ir pati išvažiavo į kitą miestą.
Erin tikėjo komanda ir tikėjosi,kad jie suspės laiku išgelbėti berniuko mamą ir jie vėl galės laimingai gyventi daugiau nieko nebebijodami.
-Po visko aš tikrai išlenkčiau kokią taurelę-sutinka mergina pokalbiui tarp keturių akių,o kai padavėja atgabena ir užsakytą maistą ima ragauti salotas.
-Skanaus mažasis drauge-palinki berniukui paglostydama jo skruostą bei nusišypsodama.

Merginai ėmus pasakoti Jay įdėmiai klausėsi merginos ir suprato,jog jai išties buvo nelengva,kai švelniai tariant jis pasielgė kaip paršas. Taip pat ,puikiai suvokė,kad prašo labai daug. Juk mergina išties daug patyrė ir išgyveno. Ir pasiryžti pokyčiams buvo sunku.
Merginos baimes jis puikiais suvokė,ja dėtas bet ,kas bijotų,- Suprantu tave,-paėmė merginą už rankos,- pasielgiau ,kaip paršas ir visada to gailėjosi. Bet jei duosi šansą pažadu niekada tavęs neįskaudinsiu,-pasakė trumapi nenorėdamas daugiau kalbėti prie berniuko.
Merginai sutikus užsukti pas jį vaikinas nusišypsojo,- na tuomet baigėm valgyti ir keliaujam užbaigti bylą,o tuomet pas mane,mum reikia apie daug ką pasikalbėti,-pasakė imdamas valgyti kepsnį. Jis jautė,kad jų laukia rimtas pokalbis. Apie savo išgyvenimus prie vaiko nenorėjo kalbėti. Nes berniukui mažiausiai reikėjo tai žinoti.
Merginos elgesys su berniuku vaikinui kėlė šypseną, Erin būtų nuostabi mama. O jis viską sumovė. Juk tada jie kalbėjo apie šeimą ir tiek nedaug trūko. O jis kaip koks asilas viską sumovė. Laimei to Jay nebebuvo. Dabartinis jay buvo kitoks atsakingesnis,pasimokęs iš klaidų ir žinanatis ko nori.

Jei jis nebūtų tada nuslėpęs tiesos,o tiesiog būtų viską papasakojęs Erin būtų jį supratusi,juk kas nepridaro jaunustėje kvailų klaidų.Tačiau jis tylėjo ir netgi tada kai viskas išaiškėjo pasiridžius tai moteriai jis nieko nepaaiškinęs tiesiog išėjo.Pačiai Erin buvo labai skaudu dėl to.Jei jie būtų tada pasikalbėję,viską išsipasakoję galėjo viskas būti visai kitaip.Tačiau ir visa tai galima buvo priimti kaip gyvenimo pamoką,kad reikia kalbėtis vienas su kitu ir nebijoti išsipasakoti.Geriau skaudi tiesa nei kartus melas.
Po vaikino prašymo mergina daugiau nieko nebepasako tik spusteli jo ranką tarsi duodama nebylų atsakymą,kad geriau bus apie tai pasikalbėti kai bus vieni,nes vaikui to girdėti tikrai nereikėjo.Nors berniukas taip buvo įnikęs į savo picą,kad turbūt net negirdėjo apie ką jie čia šnekėjo.Pati Erin taip pat pasijuto alkana tad pabaigusi savo salotas ėmėsi vištienos ir paskui pasigardžiuodama išgėrė savo kavą

Kalbėtis,kalbėtis ir dar kartą kalbėtis šią pamoką vaikinas išmoko išties gerai. odėl jis tada taip pasielgė pats nesuprato. Geresnio paaiškinimo niekad buvo visiškas kvailys kol kas nerado. Jis niekaip negalėjo pateisinti savo klaikais elgesio.
Baigus valgyti,vaikinas už viską sumokėjo ir trijulė išvažiavo. Pirmiausia jie užsuko į nuovadą,kur sužino,kad berniuko mama išlaisvinta,nors truputi sužeista. Atidavė moteriai sūnų ir sutvarkę kelis foralumus ssėdo į mašiną ir išvažiavo į jay namus jiem reikėjo apie daug ką pasikalbėti.