L'isola del Sole

Gavusi pasiūlymą dėl viskio, akimirkai susimąstė. Jai pačiai atrodė, kad įvykiai eina labai jau greita tėkme - ką tik vaišinosi kava, dabar jau kvietimas į namus... Nesvarbu, kad Luca iš Ištikimųjų tarpo, bet kaip žmogaus Patricija jo nepažinojo, o tas itin daug pasitikėjimo nekėlė. Velniai žino, ką jis gali savo namuose Patricijai padaryti - su paprastu vyriškiu tai ji greit susitvarkytų, bet su treniruotu Ištikimuoju būtų ką veikt, ir tai baigtis neaiški. Bet tas viskis taip vilioja...
Jau buvo beprasižiojanti sakyti galutinį verdiktą dėl jųdviejų kelionės viskio link, bet net nepajuto, kaip jos liemenį apsivijo vyriškos rankos ir ji iki siūlo galo permirkusi murkdėsi vandenyje. Tik išnirus į paviršių persibraukė per veidą ir plaukus.
- Ne, nu bet tu tikrai beprotis, - tik tiek tesugebėjo ištarti bandydama sausinti akis, - Tau gal namie vandenį atjungė ar kas, kad sugalvojai išsimaudyt? - dar pabandė įkąsti, bet nieko geresnio nesugalvojo. Gal dėl to, kad jai netgi visai patiko toks netikėtumas - šita moteris galėtų būti soti vien adrenalinu. - Tai dabar tikrai turėsi vaišint viskiu, kad nenudėjau tavęs po šito kuriozo, - kiek prikandusi lūpą, pasakė. Patricija gan keistai jautėsi, pati nerado paaiškinimo savo savijautai - plaukikė ji buvo ideali, juk buvo ruošiama nuo mažens įvairioms situacijoms ir aplinkybėms, bet šito vaikino paleisti kažkodėl nenorėjo. Taip ir liko kaboti jam ant kaklo. - Pats įmetei mane į šitą balą, pats ir ištrauk, - kaprizingai tarė.

Mergina buvo teisi Luca gal ir buvo kažkiek beprotis. Tačiau merginos jis niekada nenuskriaustų,nebent tai būtų nemirtingoji. tada jau galėtų ir nemirktelėjęs nužudyti,o štai paprastos merginos ar ištikimosios jis niekada nenuskriaustų.
-Gal truputi ir beprotis. Vandens niekas neatjungė. Norėjai išsimaudyti tai tą ir padariau,-nusišypsojo nepaleisdamas jos iš glėbio. Bego gera ją jausti taip arti. Kas su juo darėsi vaikinas nesuprato,bet ir nesuko galvos ,jausmas buvo malonus todėl juo ir mėgavosi.
-Jokių problemų Karaliene pavaišinsiu kuo tik panorėsi,-nei akimirkos nedvejojęs pasakė jai. Juk pavaišinti viskiu išties buvo lengva.
Išgirdęs,jog pats ją turės iš čia ištraukti nusišypsojo, Ir laikydamas merginą ant rankų,kaip brangiausią turtą pasiekęs krantą išlipo iš vandens,- keliaujam pas mane,-pasakė nei neketindamas nuleisti jos ant žemės. Juk Erškėtrožė buvo lengva it plunksna todėl vaikinas nusinešė ją iki pat savo mašinos. įsodinęs į ją įlipo pats ir nuvažiavo namų link.