PRADA

[Isadora Eva Silva]

[Anna Maria R. Parilla]

Anna buvo susitarusi susitikti su geriausia drauge prekybos centre. Merginos ketino nusiaubti parduotuves ir mergaiti6kai paplepėti. Rivera prekybcentrio pasiekė pirma ir sutartoje vietoje prie Prada parduotuvės ėmė laukti draugės. Per mylimąjį jautėsi kiek ją užmiršusi ir norėjo išpirkti kaltę.

[Adriana Fay Parilla]

Adrianą jau kaip gerus metus negyveno Pietų Tirolį, į gimtinę ji atvažiuodavo tik savaigaliais arba kaip turėdavo svarbių reikalų , ar norėdama pailsėti didingų kalnų apsuptyje, kurie fėjai teikdavo ramybę. Priešingai nei jos brolis ar draugė nuo vaikystės , Fay jų neužmiršdavo. Tik tiems banlandėliams susikukavus dar labiau Adriana pasijusto apleista svarbių žmonių jos gyvenime. Tad gavus nuo Annos kvietimą susitikti kone didžiausioje Milano mieste galerijoje na arba prekybos centre , jau kaip čia pavadinsi matyt nepagadinsi. Fay apsidžiaugė , tad davus teigiama atsakymą ši iš Romos išvažiavo ankstyvq rytą , tad Milane ir sutartoje vietoje tamsiaplaukė būvo pačiu laiku. Greitai susiradus Prada butiko vitrina ir iš tolo pamačius draugę staiga prišoko prie jos.
- Ciao amica - džiugiai pasisveikino italė su Anna ją apkabindama - senai lauki ? - pasiteiravo jos ją atidžiai nužvelgdama.

[Anna Maria R. Parilla]

Išvydusi draugę mergina sucypė iš laimės ir šiai prišokus ją apkabino,- Labukas ,šimtas metų,-pasakė nusišypsodama. Buvo labai pasiilgusi draugės ir jautėsi kalta ,kad ją apleido ir kiek pamiršo. Tačiau beproto buvo įsimylėjusi jos brolį ir tai apsuko jai galvą. Tačiau dabar labai norėjo išpirkti kaltę.
-Neilgai tik kelias minutes,prisipažino mergina,kas buvo visiška tiesa
-Tikiuos labai nepyksti,kad kiek tave primiršau?-paklaus patemdama lūpa ir viildamssi,kad draugė nepyks. Annai Adriana buvo laba svarbi,visada ja pasitikėjo. Be to ji juk buvo vyro kūrį beproto mylėjo sesuo.

[Adriana Fay Parilla]

Fėja po apkabinimo ir Annos cypimo , pasiliko tik palčiai šypsotis. Nežymiai pavarčiusi akis dar apsidairė aplink , nes keli žmonės net atsisuko į jas, o fėja tą tikrai pajautė . Bet mintyse numojus į tai ranka , nes Fay tai dabar dzin buvo, ką apie jas gali pagalvoti. Nu arba viena iš jų.
- Na tiesą sakant, buvau ant tiek užsiėmusi po paskutinio mūsų susitikimo namuose Atidžeje , kad paskutinių metu namo grįžtu tik permiegoti , o ryte vėl į darbus. Tai kažkaip neturiu dėl ko pykti. Darbai patys nenusidirbs - šyptelėjo draugei - Su Massimo net nepamenu kada paskutinį kartą kalbėjau - susijuokė, o tai brolis kaip reikiant ją apleido.
- Tai kas šiaip geresnio ? - pasiteiravo Annos.

[Anna Maria R. Parilla]

Annai net palengvėjo sužinojus, kad draugė nepyksta, kad tiek laiko nesimatė.
-Tik nepersidirbk. Reikia rasti laiko ir pailsėti, - pasakė nusišypsodama, nes nenorėjo, kad draugė pervargtų. Juk pervargimas dar niekam neko gero neatnešė.
Išgrdusi, kad su broliui Adriana senai nebendravo, kiek nustebo, - Na ir niekšelis. Na, gaus velnių, kad pamiršo sesę, - pasakė nusijuokdama, nes spėjo, jog draugei liūdna, kad brolis su ja nebendrauja.
Paklausta, kas geresnio, Maria paslaptingai nusišypsojo, - Na, daug kas geresnio, pavyzdžiui, kad aš ir tavo brolis pora, - pasakė visa švytėdama iš laimės, - O kas pas tave geresnio? - pasidomėjo tikėdamasi, kad draugės gyvenime, ne tik darbas, darbas ir dar kartą darbas.

[Adriana Fay Parilla]

-Ne , baik tu viskas gerai - numojo ranka net Fay į draugės žodžius , bet ir jos rūpestis sukėlė fėjai šypseną - tikrai nepersidirbsiu, tapymas po darbo mane kaip tik atpalaiduoja- vėl žaviai nusišypsojo italė - Ai Massimo jau toks, kaip jam reikės ir paskambins. A jokia čia bėda. -tarstelėjo , o į kitus Annos žodžius nusijuokė.
- Mieloji, man to sakyt nereikia , nes tai akivaizdu. Jau ana karta kai buvau namuose ir jumis užklupau viskas pasisdarė aišku. Tad sveikinu ir tikrai džiaugiuosi už jus abu .- žaismingai mirktelėjo akute draugei ir ją dar syki apkabino , o paleidus ją iš glėbio toliau tęsė minilogą. - O pas mane viskas puikiai - džiugiai atsakė fėja .
- Na tai kur traukiam ? - pasiteiravo daugiau neplėtojama šios temos.

[Anna Maria R. Parilla]

-Nors kita vertus jam dabar ne tas dabar Turi milijonus darbų ir rūpesčių,-pasakė suprasdama,kad jos bff nežino karščiausių naujienų apie ją ir Masiimą.
-Na mes daugiau nei pora,-pasakė,gan paslaptingai. Annos akys spindėjo iš laimės. Mergina buvo švytinti. Juk mylimasis jai pasipiršo ir ji išteka,tad ko daugiau norėti.
-Bijau,kad persidirbsi,nes šaindien gausi naujas pareigas ir turėsi persidėlioti prioritetus,-toliau kalbėjo paslaptingai neišduodama džiugiosios naujienos draugei. Nors tikrai buvo sunku valdytis,taip ir norėjosi visam pasauliui išrėkti,kad išteka. O Adrianą prašys būti jos vyriausia pamerge.
Paklausta,kur traukiam kuo ramiausiai tarė,- manau ieškoti vestuvinių suknelių salono ,-pasakė pažvelgdama į draugę ir nusišypsodama

[Adriana Fay Parilla]

Su broliu Fay išsiaiškins ir pati, pažysta gi Adrė Massimo, geriau nei jis pats save. Permato jį kone kiaurai, tik jis pats dar to nežino. Tad klausėsi įdėmiai draugės ir momentais kilsteldavo antakiuką. Nereikia Parillos laikyti durnos, o šiaip su jais jau fėjai senai viskas buvo aišku, tik va reikėjo sulaukti to momento, kai jos broliui nustos kinkos drebėti. O tai tam plevėsai senai reikėjo susitupėti. Na kas daugiau draugiškai "pastūms" ant mylimo brolio nei jo paties sesuo. Žinokit čia viskas iš didelės broliškos meilės.
- Taip taip, šitas irgi senai man buvo aišku. - Žavingai susijuokė. Tai aišku, kad Adriana džiaugėsi dėl brolio ir Annos. O tai jai jos akimis jie atrodė tokia miela pora. Kad šioji net neturėdama aiškiaregės galių galėjo numatyti kaip jiems viskas baigsis.
-Aš persidirbsiu ? - numojusi ranka suprunkštė - Tikrai ne, nes jei taip galvoji, reiškiasi taip gerai manęs nepažįsti. Jetus Anna kartu baigėm tą pačia mokyklą, sėdėjome tame pačiame suole, lankėm įvairius būrelius, ir ar tu kada matei mane pavargusia ? ar kad sakyčiau jetus kaip aš pavargau ? - prisimerkė, nes na kiek save Fay atmena visada buvo it užsukta, lyg šiknoj koks motoriukas jai butų įtaisytas. Tad ir dabar kol čia kalbėjo kaip užsukta skeryčiojosi rankomis. Tik gavus atsakymą , tamsiaplaukė nusijuokė.
-Na aš dar nesiruošiu tekėti, bet ok minti supratau... nors ką čia iš akių matosi, kad Masimas gavo gera spyri šiknon , o gal naktį miegodamas iš lovos iškrito ir jam pagaliau smegenys pradėjo funkcionuoti ? - numojo ranka, nesuprasi ką čia Fay peza, o tai jin visada tiesiai šviesiai viską pasako, toks jau šios fėjos būdas. Bet na kitaip ir būti negalėjo. - Gerai eime jau, o tai liksi dar nuotaka be sukneles, reiks su išeiginiu treningu prie altoriaus eiti dar - žaismingai sukikenusi įsikibo bff į parankę ir patraukė link suknelių butiko.

[Anna Maria R. Parilla]

-Tu gal kokia ekstrasensė ?-paklausė draugės,negalėdama patikėti,kad ji nei kiek nenustebo. O gal Masis savo sesutei viską buvo jau išklojęs,juk tai ir galimas variantas.
Paklausta ar,kada matė Adrianą pavargusią susimąstė. Juk Adri visada sukdavosi,it kokia bitutė ir,kai kiti jau atrodydavo galą gaus ji vis dar būdavo kupina jėgų. ne kartą gi Adrei yra sakiusi,kad ji ne žmogus,o kokia vampyrė ar kita mitinė būtybė kuri niekada nepavargsta,- Manau niekada tu visada ,kupina energijos,kai kiti tik kojas ištiesę nori gulėti ir nieko neveikti.
-Kad kažkas pasidarė jam tai faktas. Radau jo telefone keistas žinutes,-pasakė draugei. Tikėdamasi,kad ji padės. Juk savo broli Adri turėjo pažinoti,kaip nuluptą ,o ir tikėjosi,jog draugei padės.
Paraginus eiti pirkti suknelės ir paminėjus trenigus tarė,-Na jau ne su trenigais tikrai netekėčiau,eime ieškoti suknelės,-pasakė nueidama į vestuvinių suknelę saloną.
Atėjus į suknelių saloną Anna ėmė dairytis nuo suknelių gausos jai net buvo sunku nuspręsti nuo ko pradėti.
-Kaip sunku išsirinkti ,noriu kažko princesiško ,gražaus,-prisipažino mergina apžiūrinėdama sukneles