Sofà Cafè

[Isadora Eva Silva]

Atsikėlėte be pusryčių? Nieko tokio. Sofà Cafè yra tinkamiausia vieta pradėti savo rytą su puodeliu kapučino bei kruasanu.

[Chiara Laura Baccini]

Chiara nesėjo sudėjusi rankų girdėjo,kad pasirodė naujas gynėjas todėl kruopščiai darėsi namų darbus,rinko informacija. Tik kai būdavo gerai pasiruošusi mergina eidavo į ataką ir visada laimėdavo. Todėl ir šįkart niekur neskubėjo.
Užėjusi į kavinę ir priėjus padavėjui ji užsisakė puodelį kavos ir pyragaitį. Tuomet išsitraukusi telefoną ėmė naršyti po socialinius tinklus tyrinėdama gynėjo šeimos aplinką. Tuo pačiu metu ji rezgė planą kaip jais atsikratyti.

[Enrique Luis Escobar]

Nor be Escobaro žinios niekas nevyko, nedavus jam kokio leidimo. Kitaip sakant labai nemėgo kai jam kas rezgama už nugaros. Nes kelis amžius buvo tokiu nemirtingųjų, kurie savivaliavo ir tas Escobarui nepatiko. Vienintelis asmuo, kuriuo besąlygiškai pasitikėti tai buvo Matteo, nes jis žino savo vietą. Visada žinojo ir, kad Luis pritars jo planui. Visai kas kitą buvo ir Aurora, ją jis ir pasitikėjo. Šie visi trys ne kartą buvo sugalvoję neblogų planų ir aplamai visus amžius kas nuo karto laikėsi iš vien susivienydavo dėl bendro tikslo. Tad ir dabar vėl juos visus burė į krūvą atsikratant Gynėjų. Bet Escobaras visur turėjo užverbavęs savo žmonių, prižadėdavo jiems tiek viso, ko galiausiai ir neištįsėdavo tiems patikliems žmogystoms. Bet jie vis tiek suteikdavo jam svarbių žinių, nes tiesiog jam buvo smagu manipuliuoti jų protais. Tad ir dabar iš patikimo žmogaus sužinojęs, jog Chiara Milane, Luis iš Toskanos trumpam grįžo į Milaną. Be o reikėjo čia jam sutvarkyti ir porą reikalų. Žinoma ir tai, kad prieš poras dienų ir su Matteo spėjo aptarti svarbius reikalus, tad ir planai nestovėjo vietoje. Ir kol kas viskas klostėsi puikiai.
Tad tiksliai žinojęs kur šiandien bus Baccini, sutvarkęs greitai reikalus, tyčia ėjo pro šią kavinę ir užmatęs merginą tiesiu taikymų patraukė prie jos staliuko. Toks padaras kaip Escobaras niekada neprašo jokio leidimo, tad atsitraukęs kėdę įsipatogino priešais tamsiaplaukę. O ši net dėmesio nekreipė.
-Žinai, sakyčiau šitie prietaisai gadina akis, ir gali greitai prireikti akinių, bet vis pamirštu, kad tu ne žmogus - sarkastiškai caktelėjo liežuviu Kikė, toks jau jo būdas, niekas jo gi nemokė gražiai elgtis. Tad nieko nelaukęs pamojo padavėjui ir šiam priėjus užsisakė juodos kavos.

[Chiara Laura Baccini]

Prie jos staleliio prisėdus Enrikei mergina nusišypsojo. Luis veidas buvo tas kūrį ji mielai būtų mačiusi,kiekvieną dieną. šiam vyrui ji buvo besalygiškai ištikima. Visada juo žavėjosi. Niekada nebūtų drįsusi jam prieštarauti.
-Labas ir tau Luis. pasiilgai?-paklausė meilei pažvelgdama jam į akis. Buvo pasiilgusi šio vyro. Per visą amžių,kiek jį pažinojo nei karto nebuvo jo nuvylusi ir nuvariusi į kapus ne vieną gynėją ar jo jo giminaitį taip kaupdama pasitikėjimą vyro akyse. Be jo žinios Chiara nebūtų pajudinusi nei mažojo pirštelio. Ji žinojo,kad Escabar nei musei neleisdavo praskristi be jo žinios,tad už tai jį gerbė ir pasitikėjo.

[Enrique Luis Escobar]

Pasiilgai ? tą frazė jam nuskambėjo taip žmogiškai. Jėtus, šis visada daug laiko praleisdavo prie tų silpnapročių žmogelių, bet pats niekada sau neleido tapti tokiu kaip jie. Bet kaip kiti, na tai buvo ne jo rūpestis. Žinoma ko tik nepadarysi, kad susilietum su aplinka. Luis manė, kad tai jį darytų silpnu, o silpnu jam būti nepatiktu ir netiktu. Žinoma, tie visi kavos gėrimai atrodė jam kvaila, jam mielesnis viskis ar konjakas, kartais geras brandintas vynas. Na prieš Chiarą jis neturėjo nieko blogo, bet ir savų rate gi visko pasitaiko. Realiai ir pats ne vieną tokį yra pasiuntęs pasilabinti su angelais. Tad Enrique vertino ištikimybę ir lojalumą ir pagarbą vienas kitam. Todėl taip gerai visus amžius sutarė su Matteo. Na žinoma ir su Aurorą bei Chiarą. Ką jau kalbėti apie jo seserį, kurį dabar gyveną žmogišką gyvenimą. Tad kol kas džiaugėsi , kad jo nei vienas iš šios trijulės neišdavė, įskaitant kitus du kurie dar vis sėkmingai guli palaidoti savuose kapuose.
- Kartais pagalvoju, kad tu per daug laiko praleidi su žmonėmis. Neatsibodo ? - užklausė jos, realiai net neatsakė į jos klausimą, nes tokių klausymų jo klausti yra beviltiška. - Klausimas ar tu manęs pasiilgai ? O jei rimtai, kodėl tik dabar grįžai ? - primerkė akis žiūrėdamas į ją. Vyro neveikė tie jos mieli žvilgsniai, realiai Chiara jam visada buvo gera draugė. Nu kartais draugė su privalumais. O kol laukė jos atsakymo atkeliavo ir jo kavutė, kurios beveik negerdavo, bet na dar juk beveik rytas, gal negers iš karto alkoholio.

[Chiara Laura Baccini]

Paklausta ar neatsibodo leisti laiką su kvailais žmogėnais. mergina padėjo telefoną į šalį,- Netgi labai nusibodo,jie tik kvailos lėlės, pamoji mažuoju piršteliu ir dėl manęs jie padarys viską liepsiu šokti pro langą šoks,liepsiu žudyti žudys. Net nuobodu.
Paklausta kodėl tik dabar grįžo mergina klastingai pažvelgė į vyro akis,- Taip tik atrodo Luis,niekada nesėdėjau sudėjusi rankų. Tiesiog ramiai ir tyliai rinkau informacija,kad galėčiau pateikti ją tau. Dabar kai ketvertas vienoje vietoje galiu grįžti ir aš. Juk niekada nelaidau Aurorai linksmintis vienai. Žaidimų aikštelę visada dalinomės per pusiau,-ramiai kalbėjo su vyru,taip atsakydama į jo klousimus. Chiara ir Aurora visada buvo draugės ir sąjungininkės ir niekada nekaišiodavo pagalių viena kitai į ratus. priešingai dirbo ranka rankon,kaip darni komanda.
-Jei pageidausi pasidalinsiu savo informacija su tavimi. Tačiau norėčiau žinoti,kokius planus jūs rezgate ir grįžti su tavim į Palermą,-ramiai tarė vyrui. Norėdama sužinoti kas vyksta Luis galvoje,nes laikas jiems susivienyti. Kiekviena klaida gali kainuoti brangiai. Todėl klysti nevalia nei vienam jų.

[Enrique Luis Escobar]

Po Lauros atsakymo , vyras po gilaus atodūsio nusijuokė . "Visai ji nepasikeitė" pagalvojo sau tyliai. Akimis perbėgo šią aplinką. Realiai jau spėjo pasiilgti Milano, visgi ir Esterai buvo pažadėjęs pargabenti motociklą. Tad ne be reikalo jis grįžo namo, dar ir va prižvelgs šiomis dienomis kaip jo kazino laikosi, ir ar tie žmogeliai jo nebaigia sužlugdyti. Na kartais Escobaras save laikė net baisesniu už tų visų dešimtmečių mafijozus, tad nei joks Pablo Escobar ar koks kitas Kalio ar dar bala žino kokio kito Kolumbijos ar Meksikos kartelio vadai , tuo labiau Sicilijos negalėjo prilygti Luiso žiaurumui.
Nors Enrique ir nemėgo kai į jį kreipdavosi antruoju vardu, be to jo tėvas buvo Luis Miguel, gal dėlto šis visada prisistatydavo tik Enrique, o kartais ir visai vardą su pavardę pakeisdavo. Tad net jau nepamena kodėl būtent liko prie Escobar pavardės. Net Matt su Estera ir Aura į jį kreipdavo Enrique, kartais Kike. Bet kažkodėl Baccini ji visuomet Luis vadino, nu nekentė jis praktiškai to vardo, nes visada tas vardas jam tėvą primindavo, kuris nebuvo pats įdėliausiąs tėtušis planetoje. Tad išklausęs jos, paslinko kiek tamsius savo nuo saulės akinius, kad galėtų pažiūrėti į ją ne pro tamsų stiklą.
- Nu žinai, turiu tave nuvilti, mes visi ištisus amžius nesėdėjome rankų sudėję, tad ir dabar nesėdim. - tarstelėjo, pasimaišė šaukštelių kavą, kurią nesenai jam atnešė išvaizdi padavėja ir vėl dėmesį suteikė ties pašnekovę. - Bet na išklausysiu ką gero radai, gal kažko nežinau - tarstelėjo vyras paimdamas puodelį ir prinešdamas jį prie lūpų, gurkštelėjo stiprios dvigubo espresso. - Na apie Palermą aš dar kol kas negalvoju, nes dar turiu čia reikalų, bet greitu metu skirsiu ten. - Miglotai kiek atsakęs Laurai, mėgavosi pavasarinių Milano oru ir jau kiek šiltesniais rytiniais saulės spinduliais.

[Chiara Laura Baccini]

Chiara žinojo,kad su Enrike nevalia juokauti ar tuo labiau jo erzinti, nes gero tokiu atveju nelauk. Vyras niekada nesismulkindavo. Laura ne kartą tą buvo regėjusi savo akimis ir tikrai nenorėjo atsidurti Enrikės nusidėjalių saraše. Juk jis ir saviškius galėjo pasiųsti į pasimatymą su angelais. Vien dėl vyro išminties ir budromu nemirtingieji visada laimėdavo prieš gynėjus. Visada gynėjas mirdavo tik laiko klausimas kada ir kaip.
-Žinau Enrike jei būtumėt sėdėję ištikimieji ir gynėjai nebūtų pralaimėję mums visus kartus. bet informacijos mainai niekada dar nepakenkė,-pasakė duodama suprasti jog žino,kad visi dirbo,tačiau dabar laikas vėl dirbti kaip komandai,kad ne duok dieve,kas nors ko nors nebūtų pražiopsoję.
Gavusi leidimą pasidalinti informacija mergina paėmė į rankas telefoną ir prabilo,-Paskutiniojo gynėjo palikuonys yra trys. Du sūnūs ir viena dukra. Bet manau tai jau žinai. Vyriausias Sandro,kaip sužinojau iš savo šaltinių jau buvęs chirurgas metė darbą. Nors perspektyvos buvo geros. Antrasis Benjamin jo ego ne mažesnis nei brolio. Broliai labai panašūs. Galim pasakyti bukas ir bukesnis. Tiesa Benjaminas labiau lengvabūdis mėgsta gėrimus ir prisigerti. Tuo tarpu jo brolis visiškai negeria,bent jau niekas nėra jo matęs,net su vyno taure. Moterys abiejų broliukų silpnybė. Taip pat kiek teko girdėti iš patikimų šaltinių broliai lyg ir konkuruoja tarp savęs kaip kokiam vaikų darželi. Jei vienas turi tai ir kitam reikia,jei vienam galima vadinasi ir kitam. Žodžiu ko nors niekada nepasidalina ,kaip supratau. panašu,kad užtektų įpiltį benzino į ugnį ir įmesti kelias malkas,kaip sakoma ir broliai vienas kitam patys perkąstų gerkles.
kalbant apie fizinę ištvermę tai šiai dienai Sandro geresnis,esu mačiusi ir pati jį sportuojanti ir iš savų šaltinių. Benja nors iš pažiūro ir sportiškas,bet nei man teko jį matyti bent bėgiojant,o ir kiek domėjausi nelabai ką su sportu bendro turi. nebent kiek tie žmogeliai dėl savęs kokiam sporto klube.,-pasakė šiek tiek informacijos apie brolius
-Dar yra sesuo Giulija. Vyriausiojo brolio ji niekada neišduotų labai su juo artima. Tačiau Benjaminą gal ir galėtų. jei tik turėtų tam priežastį. Su juo ji neartima. Jos širdis buvo sudaužytą,tad prie jos prieitų nebent labai mielas vyriškis,ją suviliojus būtų galima neautralizuoti talismanus. Tačiau už šiandieninį gynėją statyčiau už vieną iš berniukų. Kūrį sunku pasakyti. Jie išties labai panašūs,nors kartu ir skirtingi. Tik pabendravus galėčiau ištraukti informacijų iš jų. Tiesa Benja turi merginą Thalia ją reikėtų pašalinti iš kelio ar persivilioti mūsų pusėn.,-toliau kalbėjo mergina apie tai ką žinojo,tereikėdavo suvilioti žmones iš jų apinkos ir visi čiulbėdavo jai ko panorėdavo.
-Sandro buvusi mergina Isadora galėtų kažką žinoti ir nereikėtų jos atmesti. Todėl turim likti budrūs. Jei leisite manau aalėčiau suvilioti Benjaminą. Kai tai padarysiu jis man ir tėvą ir motiną parduos,-pasakė užtikrintai mergina tikėdama,kad gali susidoroti su šia užduotimi.
-Tiesa Benjamin turi netikrą seserį,ją galima atmesti. Ji pavojinga nebent,kaip ištikimoji. Tad ją geriausia tik stebėti,-pasakė tai ką buvo sužinojusi ir sukaupusi informacija,per visą šį laiką.
-Suprantu aš planuoju,ten skristi artimiausiu metu,o jums linkiu sėkmingai susitvarkyti reikalus,-pasakė gurkštelėdama kavos ir nenuelisdama akių nuo vyro. Mergina tikėjosi,jog gaus galimybę atlikti užduotį.

[Enrique Luis Escobar]

Gurkštelėjęs dar viena gurkšnį juodos kavos, klausėsi Chiaros. Na jo jis tinginių nemėgo, net į savo kazino nepriimdavo dirbti dykaduonių, tuo labiau apsaugos ir jų viršininko. Na, o pas Escobarą visi algas gaudavo už darbą, o ne už nosies krapštymą iš kurių snarglių tikrai pyrago niekas nekeps. Tad išgirdęs pakankamai ką jau ir pats viską gerai žinojo. Nes tiesiog šitas papacitas mėgsta visada būti bent jau vienu ar dviem žingsniais priekyje, na jau nekalbant apie Aurora kurį mėgsta būti kiekviename atspindyje ir stebėti tuos menkus žmones. O paskutiniu metu gynėjo šeimą ir taip rinkti informacija. Kas čia žino, gal ir kitus nemirtinguosius pastebi tyliai. Pats irgi ne angeliukas, dažnai tas žmogystas paverčia savo marionetėmis. Gal net yra kai ką nužudęs , kas čia žino. Niekas gi nežino. Ir tai tik, kad vieną kitą asmenį pasikviestų dirbti pas save, pažadėdamas jam tai kas yra neįmanomą, o jie kaip paklusnus šunyčiai jo klauso. Tad su apsimestiniu susidomėjimu linksėjo galva vos ne į kiekviena Lauros žodį, tap duodamas suprasti, kokia ji maladec moteriškė, kad taip dėl jo pasistengė, na ne tik dėl jo turbūt?
-Hmm, na turiu paploti, už pastangas, šauniai tu čia prasisukai. - palinksėjo galva su not bad veido išraišką - Vertinu tai, nors kai ką jau žinojau ir taip, bet vis tiek ačiū už suteiktą informaciją. - mandagiai tarstelėjo. - Kas dėl tu merginų, tai skaityk viena jau beveik pasirūpinta, įtariu, jog tai bus Isadora. Matteo daviau darbelio, dėl kitos nežinau, lyg Aurora jai turi planų, apie tai dar su ją nekalbėjau. Bet kai atvyksiu į Sicilija, manau reikės mums visiems rimtai pasikalbėti dėl tolesnių planu. Ir viską nutarti. Nes abejoju ar norėtum būti nužudytą vieno tų nevykėlių. - kilstelėjo lūpų kampučius.
- Dabar kol kas nekriskim jiems į akis. - trumpai šis pasakė. Visgi svarbiausias talismanas - žiedas, buvo pas jį. O šiaip jis tikrai vertino Chiaros pastangas, net nu kažkaip dėkingas už ta buvo, bet to jis neparodė, Realiai tai jis šis vyras stengiasi nerodyti per daug savo jausmų, susižavėjimo, ar žarstytis kokiais pagyrimais, nes tai ne jo charakteriui. Per amžius su visais būdavo šaltas it ledkalnis.

[Chiara Laura Baccini]

Chiara įdėmei klausėsi vyro ir jo malonūs žodžiai glostė jai ausis. Ji džiaugėsi nenuvylusi valdovo. Mergina žinojo jei gerai Enrikei tai gerai ir jai. Todėl stengėsi daryti taip jog jis būtų ja patenkinta. Visada atlikdavo namų darbus.
Išgirdusi apie merginas klastingai nusišypsojo,-Puiku tai labai gerai. Bet vienas paukštelis pačiulbėjo jog yra dar viena kraujo giminaitė sesuo. Jo balta šeimos varna. Nelabai bendrauja nei su vienu šeimos nariu. Tad ji gali būti mums naudinga,-pasakė dar šiek tiek vertingos informacijos
-Juk žinai myliu gyvenimą ir tikrai neleisiu nei vienam iš tų liurbių manęs nužudyti.,-pasakė užtikrintai. Jai patiko būti gyvai ir tikrai neleis niekam ypač šitiems nevykeliams jos žudyti.
Enrikei pasiūlius likti nuošalyje mergina uždėjo savo ranką ant jo rankos,- Tu tuo tikras ? Juk galiu tau gaiti marškinius,ar net durklą,naujasis gynėjas gali pildyti visus mano norus,-pasakė žvelgdama į vyro akis. Tuomet laisvąją ranka paėmė telefoną ir atsuko jį į Escabarą,-Atrodo kažkam patinka vaikščioti peilio ašmenimis,-telefono ekrane buvo skelbimas apie akcione parduodama žiedą.
-nepavadinčiau tuo likimu nuošalyje brangusis,-pasakė kiek rimtai ir kiek viliojančiai. Mergina ilgėjosi vyro prisilietimų,bučinių glamonių. Jis lovoje tikras meilės dievas ir Choara tą dievino.l